Manto grožinė literatūra „Shikari Auratein“ išversta į anglų kalbą

Naujojoje knygoje, pavadintoje „Grobio moterys“, kurią išleido „Kalbantis tigras“, yra apie pusšimtis žiaurių, linksmų apsakymų ir du eskizai – visi jie atskleidžia mažiau žinomą legendinio urdu rašytojo pusę.

Manto Shikari Auratein, iš pradžių buvo išleistas 1955 m. (Failo nuotrauka)

Ar Saadato Hasano Manto nerimastingo genijaus įvaizdis ir jo tamsūs bei nerimą keliantys raštai „Partition“ užtemdė jo, kaip rašytojo ir pasakotojo, universalumą? Galbūt taip, mano Saba Mahmood Bashir, kuris išleido Manto Shikari Auratein vertimą į anglų kalbą, kuris iš pradžių buvo išleistas 1955 m.

Naujojoje knygoje, pavadintoje „Grobio moterys“, kurią išleido „Kalbantis tigras“, yra apie pusšimtis žiaurių, linksmų apsakymų ir du eskizai – visi jie atskleidžia mažiau žinomą legendinio urdu rašytojo pusę. Manto vardas tapo sinonimu jo novelėms, vykstančioms aplink pertvarą, pvz., „Toba Tek Singh“, „Kaali Shalwar“, „Boo“ ir „Khol Do“. Deja, šios istorijos užtemdė jo darbo sudėtingumą, diapazoną ir įvairiapusiškumą, sako Bashiras.

Manto atvejis tam tikru mastu panašus į jo amžininko Ismato Chughtai, kuris labiau tapatinamas su savo „kontroversiška“ istorija „Lihaaf“, nei bet kuriuo kitu jos šedevru. Skaitytojai retai įvertino visą šių dviejų urdu literatūros meistrų kūrybą, sako ji knygoje. „Grobio moterų“ istorijos ir eskizai parodo visiškai kitokią Manto pusę – niūrią, negailestingai juokingą ir šlovingai minkštą, net kai baigiasi tragedija.
Tiems, kurie pažįsta Mantą tik dėl jo širdį veriančių istorijų „Paskirstymo“, ši knyga parodo kitokį rašymo žanrą, pristatant jį kaip puikų fantastikos ir manierų komedijų rašytoją bei kaustišką apžvalgininką, sako Bashiras.

Autoriaus, poeto ir vertėjo Bashiro publikuoti darbai yra „Atmintis praeityje“ (2006), „I Swallowed the Moon: The Poetry of Gulzar“ (2013) ir „Gulzar's Aandhi: Insights into the Film“ (2019). Kalbant apie vertimą, ji sako, kad niekada nėra teisingo ar neteisingo žodžio per se, bet geras žodis ir geresnis žodis, ir viskas priklauso nuo to, kiek vertėjas yra susipažinęs su kultūriniais šaltinio kalbos niuansais. su jos įvaldymu tikslinei kalbai.

Visada yra žodžių, frazių ir idiomų, persunktų kultūrinėje aplinkoje, kurių beveik neįmanoma atkartoti tiksline kalba. Visais tokiais atvejais aš sąžiningai ir desperatiškai bandžiau išlaikyti originalo kultūrinį audinį, kiek išmanau, sako Bashiras. Nepaisant to, ji pripažįsta, kad Manto vertimas buvo sudėtingas dėl neaiškios šnekamosios kalbos, kurią jis vartojo kartu su gudriu, ironišku žodžių žaismu.

Jo personažai kalbėjo savo socialinės aplinkos kalba. Bandymas turėjo sugebėti išversti niuansus ir konotacijas, taip apipintas toje praeityje, kuriai priklausė autorė, sako ji. Žurnalistas, autorius ir filmų scenaristas Manto gimė 1912 m. Ludhianoje ir mirė 1955 m., sulaukęs 42 metų Pakistane, kur persikėlė po perskyrimo po kūrybiškai produktyvios viešnagės tuometiniame Bombėjuje.

jodie sweetin grynoji vertė 2017 m

Dalykitės Su Savo Draugais: