Faktų patikrinimas: ar užtvankos, kontroliuojančios kylantį jūros lygį, gali veikti?

Mokslininkai pasiūlė statyti dvi užtvankas, kurių bendras ilgis yra 637 km – pirmąją tarp Šiaurės Škotijos ir Vakarų Norvegijos; antroji tarp Prancūzijos ir pietvakarių Anglijos.

Mokslininkai pasiūlė statyti dvi užtvankas, kurių bendras ilgis yra 637 km.

Straipsnyje, kuris buvo priimtas publikuoti Amerikos meteorologijos draugijos biuletenyje, buvo pasiūlyta išskirtinė priemonė, skirta apsaugoti 25 milijonus žmonių ir svarbius 15 Šiaurės Europos šalių ekonominius regionus nuo kylančių jūrų dėl klimato kaitos: mamuto Šiaurės Europos aptvaras. Užtvanka (NEED) apimanti visą Šiaurės jūrą.

Davidas Gandy amžius

Straipsnio autoriai Sjoerdas Groeskampas iš Nyderlandų Karališkojo jūrų tyrimų instituto ir Joakimas Kjellssonas iš Helmholtzo vandenyno centro, NEED konstravimo koncepcija parodo, kokių apsaugos pastangų reikia, jei švelninimo pastangomis nepavyksta apriboti jūros lygio kilimo. Tyrimai Kylyje (Vokietija) rašė.

PASIŪLYMAS: Mokslininkai pasiūlė statyti dvi užtvankas, kurių bendras ilgis yra 637 km – pirmoji tarp Šiaurės Škotijos ir Vakarų Norvegijos, kurios ilgis yra 476 km, o vidutinis gylis – 121 m, o didžiausias – 321 m. antrasis tarp Prancūzijos ir pietvakarių Anglijos, kurio ilgis 161 km, vidutinis gylis 85 m, o didžiausias gylis 102 m.

Pasak Groeskampo ir Kjellssono, Šiaurės ir Baltijos jūrų atskyrimas nuo Atlanto vandenyno gali būti tinkamiausias būdas apsaugoti Šiaurės Europą nuo nesustabdomo jūros lygio kilimo (SLR).

Spustelėkite norėdami padidinti

Jie taip pat nustatė kitus pasaulio regionus, kuriuose galėtų būti svarstomi tokie didžiuliai aptvarai, įskaitant Persijos įlanką, Viduržemio jūrą, Baltijos jūrą, Airijos jūrą ir Raudonąją jūrą.

„Explained“ dabar yra „Telegram“. Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie mūsų kanalo (@ieexplained) ir gaukite naujausią informaciją

PAGRINDIMAS: Nors POREIKIS gali atrodyti didžiulis ir nerealus, jis gali būti palankus finansiniu požiūriu ir mastu, palyginti su alternatyviais kovos su SLR sprendimais, teigiama straipsnyje. Tyrėjai klasifikuoja SLR sprendimus į tris kategorijas: neveikimas, apsauga ir valdomas atsitraukimas – ir teigia, kad NEED priklauso antrajai kategorijai.

Nors valdomas traukimasis, apimantis tokias galimybes kaip valdoma migracija, gali būti pigesnė nei apsauga (POREIKIS), tai susiję su nematerialiomis išlaidomis, tokiomis kaip nacionalinis ir tarptautinis politinis nestabilumas, psichologiniai sunkumai ir migrantų kultūros bei paveldo praradimas. Straipsnyje teigiama, kad POREIKIS turės mažiausiai tiesioginės įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, gali būti sukurtas už priimtiną kainą ir turi didžiausią potencialą, kurį reikia įgyvendinti skubiai, kad būtų veiksmingas.

GYVYBINGUMAS: Kaip pavyzdį naudodamiesi 33,9 km Saemangeum jūros sienos Pietų Korėjoje ir Roterdamo uosto priestato Maasvlakte 2 Nyderlanduose statybos kaštais, mokslininkai apskaičiavo, kad bendras su NEED susijusias išlaidas sudaro nuo 250 iki 550 mlrd. Jei statyba bus paskirstyta 20 metų laikotarpiui, tai kasmet kainuos apie 0,07–0,16 % 15 dalyvaujančių Šiaurės Europos šalių BVP. JK, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Belgijoje statybos kaštai būtų didesni ir sudarytų maždaug 0,15–0,32 % jų BVP kasmet 20 metų dėl jų pažeidžiamumo, SLR žinomumo arba abiejų.

Nepraleiskite iš Explained: Akys į saulę, kaip ISRO ruošiasi kitam milžiniškam šuoliui kosmose

Straipsnyje teigiama, kad statyba stipriai paveiks jūrų ir sausumos ekosistemas aptvaro viduje ir už jos ribų, turės socialinių ir kultūrinių pasekmių bei turės įtakos turizmui ir žuvininkystei.

Dalykitės Su Savo Draugais: